Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pagautas sūkurio pasileidžiu žemyn nuo pačio aukščiausio vandens parko bokštelio ir staiga pajuntu, kaip išdžiūva plastiko paviršius. Jaučiu kaip svyla  oda ir skausmas perveria kūną, bandau stabdyti rankomis ir kojomis, tačiau tai nepadeda, prasideda atkarpa, kurioje lekiu beveik stačias žemyn. Dešimtys sekundžių niekad nepatirto skausmo. Pūkšteliu į vandens klaną, kuris nudažytas  krauju. Iškeliu galvą virs skysčio, supančio mane ir jaučiu kaip veidu bėga kruvinas vanduo pasiekdamas visas poras, sulįsdamas į visas ertmes, o iš ten net iki plaučių. Suima nežmoniškas kosulys, bandau pagauti nors gurkšnelį oro. Aplink tvyro mirties kvapas.
Pagaliau sugebu atplėšti vieną akies voką nuo kito, ir iš skausmo surauktu veidu atsisuku vamzdžio link,  pakerta kojas. Vandenyje plūduriuoja gal koksai dešimt lavonų, kurie vis dar šviežiai kraujuoja. Iš tunelio dideliu trenksmu parskrieja dar vienas kūnas aptaškydamas purslais. Jis nepakyla ir lieka plūduriuoti kaip ir kiti. Žengiu žingsnį link baseino krašto, skausmas toksai, kad negaliu įžiūrėti, kur dabar randuosi.  Dešine ranka  paliečiu stiklinį paviršių ir jaučiu smegenų centrę naują skausmo bangą. Atsitrenkiau į stiklą, kuris yra toksai karštas, kad  girnelės neatlaiko. Suklumpu,  ranka ant sienos palieka raudoną kruvinų pirštų žymę. Palenkęs galvą žemyn ir surikęs iš skausmo verčiuosi ant šono išsitiesdamas tyvuliuojančiame skystyje.
Dar nepraradęs sąmonės pramerkiu akis ir pakylu pakišdamas kojas sau po kruvina sėdyne. Pažvelgiu aplink ir matau, kaip vandens lašeliai po truputį nubėgdami plauna sienoje paliktą delno atvaizdą, o už jo į mane žvelgia euforijos apimta minia akių. Viena, antra, trečia pora akių tiesiog su džiaugsmu stebi mano kančią.  
Dar ir dar kartą girdžiu kaip už nugaros krentantys kūnai perpildo akvariumą. Geriau jau būčiau žuvęs kaip visi kiti. Bandau prisikviesti pagalbos, tačiau išgirstu tik už sienos stovinčių žmonių plojimus.  Į mane žiūri ne tik suaugusiųjų akys bet ir paauglių, vaikų ir netgi naujagimių, jie sėdi plastikiniuose krėsluose ir megaujasi užkandžiais.  
- Padėkit man, - vis kartoju nebegalėdamas atlaikyti mane link sienos spaudžiančios lavonų minios. Jei prisiliesiu prie sienos sudegsiu tarsi guliašo gabaliukai keptuvėje.
Mano stuburas neatlaiko ir aš....

.. Pabundu iš vieno švelniausių kada nors aplankiusio košmaro.
- O Dieve, aš žinau, kad tai nebuvo pragaras, kuriame sudegsiu. O Dieve jei tu man atleisi aš būsiu doras ir geras žmogus. Tačiau suprask mane Dieve teisingai, aš noriu dar pagyventi. Patikėk manim Dieve, man daug nereikia, - braukdamas prakaito upę nuo kaktos stengiuosi pabendraut su aukščiausiuoju.
2009-05-30 07:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-21 01:57
Haldir
Miesčioniškai...

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą