Ten kur palieku
tavo šypseną
už negrįžtamai
dūžtančių formų
kur mano siela
triukšmingesnė
už pasaulio visus
garsus
pabandysiu
sugrįžti gal dar
rasiu juoką mūsų
paliktą kai lietei
mane pirštų
karšta srove aš
bijau jei ten
nieko nėra mano
deganti venera
dar pažiūrėk į
veidą juk ilgesys
už karą
stipresnis gal tik
aš buvau per silpna
bet gana mano
jausmas nedingo
dar sudegsiu tavyje