Norėčiau gauti kasdien
tūkstantį tavo bučinių.
Nors užtenktų ir vieno,
bet ilgo ir saldaus...
Nes kai bučiuojamės,
rodos pakylam nuo žemės,
kylam ligi pat debesų
ir visas pasaulis lieka
taip toli...
Kai bučiuojamės,
tada atrodo,
kad esame drugeliais,
kuriuos pagriebė smarkus vėjas
ir neša nežinia kur.
Ir nežinia kur nukrisim- kartu ar atskirai,
ant gražios gėlės ar ant plikos žemės...