Plonai aš dalgį iškaliau
Iš ryto.
Išeinu pjaut pakol rasa
Dar nenukrito.
Jau skamba ašmenys,
Be darbo – jie ruduos...
O karvių tešmenys,
Šįryt daug pieno duos.
Kai pradalgė jau išvaryta,
Pustyklė laikosi tvirtai delne
Ir man smagu ankstyvą rytą,
Kad saulė sveikina mane.
Vėl gervės klykauja už miško
Anksčiau jų niekas negirdėjo...
Sidabras nuo dalgės nutiško
Karoliais laumių pabyrėjo.