Labanakt, lėle,
nusidabrinta paveiksle.
gal šiąnakt peržengęs
lyg lango rėmus jo ribas
laiškanešys atneš
tau žinią nuo kitos
lėlės, kaip tu tokios,
tik net sapne sau to
nepripažįstančios,
ir nuo pusiaukelės
anapilin sugrįžtančios
kaskart nutirpusiais pečiais,
lyg nuo naštos,
raudonais paryčiais,
tuomet kai tu, sidabro lėle,
virsti išblyškusia
bespalve akvarele.