Per krizę ir angelai sargai tampa bedarbiais

Bekraštėj beržo lapijoj,
Sėdi angelas sargas.
Paprastai jis nieko nebijo,
Kol nesibaigė darbas.

Pakilęs vėjas šiaurys
Kedena plunksnas jo baltas.
Jis nežino kiek virvė laikys,
Vis tiek jaučiais kaltas.

Palietus delnu žaizdas,
Kamienas lėtai atsiduso.
Siela išleido sparnus,
Kad akys daugiau nepabustų.