Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis kūrinys buvo parašytas fantastikos konkursui.

Ropodamas per samanas kutenančias mano galūnęs, pastebėjau įdomios konstrukcijos baltas kopėtėles ant kurių tupėjo mąsliai į mane žvelgiantys padaras primenantis seniau buvusią gyvūnų rūsį, – „katinus“. Dar viena Hora teleportavosi į mūsų planetą, kuri kažkada buvo žinoma „Žemės“ vardu, kad susinaikintu, – piktai pamaniau ir norėjau nuropot atgal į savo urvą, o ją palikti sudoroti kitai Agregorinei lervai, bet vis dėlto atsisukau ir paklausiau:
– Kodėl jūs nuolatos taip darote? Negi jums negera gyventi savo šviesos, „gerųjų sielų“ planetoje, – Evane? Aš pats mielai susikeisčiau vietomis su tavimi, o ne bučiau įkalintas su visa savo praeitim ir prisiminimais šioje skorpiono išnarą primenančioje išorėje, mano pyktis priverstas tūnoti tarp chitininių šarvų, o tu neprisimeni nei vieno savo gyvenimo, nežinai, kaip malonu gyvent kūne, kurį gali valdyti: mintis, jausmus, pojūčius, – viską!
– Gyvename, kaip tuštumoje, ateitis be praeities mūs veda į nieką, į norą išnykti.
– Aš tik neseniai sunaikinau viena Horą, ji man suteikė šimtą metų gyvybės, tad grįžk atgal kol nepersigalvojau.
– Grįšiu, bet tu žinai kodėl mes tokios, kodėl pats toks esi, ir dėl ko mes baigiame savo egzistavimą pas jūs?
– Jūsų smalsumas jūs ir veda į pražūtį nors mūsų abiejų rūšys vis tiek išnyks, tad net jei tau papasakosiu visus prisiminimus, kurie mus kankina nieks nuo to nepasikeis.
– Prieš mirdama noriu žinoti viską, nes grįžus atgal aš čia vis tiek sugrįšiu ir sužinosi kodėl.
– Keistos jūs būtybės. Aš noriu šviesos, noriu pamatyti jūsų planetą, gal ten aš viską pamiršiu ir pavirsiu tokiu, kaip tu, bent gražios katiniškos išvaizdos.
– Ar sutinki, už tai, kad tau papasakočiau kas nutiko mums visiems mane teleportuoti į savo planetą?
– Sutinku, aš liksiu čia, o tu pamatysi, kodėl mes ją paliekame pasirinkdamos mirtį čia.
– Gerai, sužinosi, bet tai nepradžiugins kitų Horų, nes iki tavęs nei viena atėjusi į mūsų planetą nieko nesakė, jos pačios save mums, kaip pietus pateikdavo. Na, ką gi: viskas prasidėjo nuo to, kai žmonija priėjo masinio degradavimo ribą ir ėmė naikinti vieni kitus. Visi pasidalijo į „žudikus“ ir „aukas“. Mirusių žmonių – aukų sielos virto Horomis ir iškeliavo į šviesos ir užmaršties planetą – Evaną. Jos tūrėjo vieną privalumą prieš mus – gyveno pamiršusios viską be praeities, ramybėje neprisimindamos, kad tūrėjo žmogiškąjį pavidalą. O, mes žudikų sielos likome suniokotoje žemėje, kuri skendėjo amžinoje naktyje, tik reti pilki debesys priminė, kad čia kažkada buvo šviesa, švietė šildanti saulė. Aplinka visiškai pasikeitė nuo pirminės savo išvaizdos: kažkada buvę gražus medžiai virto korėtais akmenų stulpais, visą žemę dengė samanos. Kalnuose esantys urvai yra mūsų namai. Žudikų sielos tapo Agregorinėmis lervomis ir įgavo tokį pavidalą, kokį dabar mane ir matai. Nežinau kas visa tai padarė ir kodėl mes tokie tapome, mus kažkas nubaudė, bet kas nežino nieks. Mūsų bausme už žudymus – visų praeitų gyvenimų prisiminimai, aiškus visko prisiminimas, o jūsų bausmė – gyventi nežinioje, su ištrinta atmintim, gal taip buvo norėta jūs apdovanoti už tyras sielas, nežinau. Bet mūsų rūšys išnyks, nes jūs vis teleportuositės į mūsų planetą žudytis, o, kai jūsų nebus išnyksime ir mes visi, tad pabaigoje mūsų visų laukia tiktai išnykimas. Tai ką papasakojau galėsi grįžus joms papasakoti, nors nėra prasmės, kažin ar jau būdama ten prisiminsi ką tau sakiau.
– Po to ką sužinojau nematau prasmės toliau egzistuoti – sunaikink mane! Aš grįšiu į tą beprasmybės planetą tik tam, kad ten merdėti, kaip mes visos, mes net nekalbam tarpusavy, tad mano egzistavimas neturi jokios prasmės.
– Negi nori tapti dar vienu menuliu mūsų planetoje, kuriuo pavirsta kiekviena Agregorinės lervos sunaikinta Hora, kol įsivyraus visiška menulių šviesa.
– Gal tada pagaliau išnyksiu. Norėčiau pasilikti čia, man patinka tamsa, aš jos noriu.
– Aš tau turiu sandori: tu mane teleportuoji į Evaną, o aš tave sunaikinu, – gerai?
– Sutinku, pamatysi, kad čia pas jūs daug gražiau, gal dėl to mus čia ir traukia, nes tai vieta kur mes visos norim, nežinau net kodėl. Mes pavargom nuo šviesos.
– O, mes nuo tamsos!
– Gerai, užsiropšk ant kopėtėlių, o aš nusileisiu žemyn pas jūs ir tavęs palauksiu, – tarė Hora.
– Tiesa, o jūs turite vardus? Nes mes neturime.
– Ir mes jų neturime, bet tebūnie tau aš busiu Vendigo, bet tai juk dabar neturi jokios reikšmės. Užsiropščiau ant kopėtėlių, o ji liko mano planetoje. Patekau į šviesų tunelį, atsigręžiau dar pažiūrėti į ją, o ji jau buvo dorojama kitos Agregorinės lervos, nakties danguje nušvietė dar vienas menulis liudijantis apie jos mirtį. Norėjau grįžt atgal, bet nebegalėjau, – kopėtėlės išnyko ir likau teleportaciniam tunely. Prieš mane atsivėrė baisus reginys: milžiniškos smėlio kopos prie kurių buvo po kokoną primenantį bičių avilį – taip atrodė Horų namai. Visur akinanti šviesa, nemačiau niekur jo šaltinio. Smėlis, šviesa ir čia viskas ko nusipelnė buvusios gerųjų žmonių tapusių aukomis sielos, maniau rasiu čia rojų, o dabar noriu grįžti atgal, bet nebegaliu, nėra kam man padėti sugrįžti. Ropojau po šiltą smėlį, tai vienintelis Evano planetos privalumas – šiluma. Aplink nemačiau nei vienos Horos, vyravo tyla. Įsirausiau Į šiltą smėlį pasislėpdamas nuo šviesos, laukdamas nors vienos Horos pasirodant, kuri norės baigt savo egzistavimą mano planetoje, gal taip galėsiu grįžti atgal, nes tai ką išvydau mane nuvylė. Abi barikadų pusės buvo pasmerktos susinaikinti. Štai pasirodė keturios Horos, visai kitokio pavidalo nei mačiau savo planetoje, jos priminė manekenus: tūrėjo balta pastelinę, švytinčią odą ir juodas akis, tarsi dirbtina kažkada buvusio žmogaus kopija tik be lyties požymių, greit priropojau prie vienos iš jų.
– Tu nori i mano planetą? Teleportuok mane kartu su savim. Ji tylėjo, praėjo pro mane tarsi net nematydama jog aš į ją kreipiuosi. – Aš tave sunaikinsiu, – tariau jai. Vėl nieko, jokios reakcijos į mane. Jos nieko negirdi, todėl tarpusavy nebendrauja, ir tik nusileidusios į mūsų planetą atgauna pojūčius, o neištvėrusios to – žudosi. Jos merdėjo: tai vaikščiojo po smėlį, tai grįždavo atgal į namus. Aš joms buvau nematomas ir negirdimas. Tai mano pabaiga Evane, gyvensiu žudydamas jas kol neliks nei vienos ir mes busim paskutinieji išnykę. Kažkada buvo sunaikinta Žemė, žmonės, o dabar ir jų sielos...

2009-05-21 20:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-09 21:29
Nuar
Pernelyg ilgi tiesioginės kalbos intarpai, o jų tokių čia net trys tokiame trumpame tekste, verčia skaitytoją nuobodžiauti. Atrodytų ne skaitai, bet stengiesi nepasiklysti tarp paaiškinimų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-07 14:39
Ferrfrost
NUOSIRDI MANO PADEKA LAKUNUI IR IRVYDUI UZ TAI, KAD UZ MANE BALSAVO:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 22:25
Laukūnas
Kad suprasčiau šį kūrinį, turėjau skaityti du kartus. Iš pradžių mane autorius nuvylė, nes nesistengė laikytis gramatikos normų. Antrą kartą skaičiau jų nepaisydamas. Tada supratau, kad trūko struktūros, bet ne turinio. Manau, kad norėta pavaizduoti dar vieną pomirtinio gyvenimo teoriją (nors jos visada įdomios) bei supriešinti ciniškumą su pesimizmu. Gilus kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 19:42
Ferrfrost
Labai dekoju zmonems, kurie uz mane balsavo ir tikiuosi cia sulaukti komentaru:-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 18:47
Dvasių Vedlė
Man labai patiko šitas kūrinys, pati idėja - tiesiog žavi: nė vienam pasaulyje nėra gerai, nėra tobulo rojaus arba pragaro. Tikrai būtų gavęs aukštą įvertinimą, bet... klaidos, klaidos ir dar kartą klaidos :( Norėjau nepaisyti ir įmesti bent jau į septintą vietą, bet sąžinė kitų dalyvių atžvilgiu neleido. Deja...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 10:41
MJ2X11
Toks moteriškai minkštas. Idėja puikiai suprantama ir perteikta. Lengvai skaitėsi. Bet kad gauti mano balsų buvo per minkštas stilius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 08:36
Flax
Pompastiški dialogai tinka, kai kūrinys epinis. Trumpam apsakyme jie atrodo kaip dramblys vieno kambario bute. Kūrinio audinys trūkinėjantis. Vietos neskyriau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-06-10 05:54
omnia_mea
Klupinėjantis stilius neleidžia skaitytojui suvokti siužeto ir idėjos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-27 18:51
Damastas
Visiskai nenervina personazu uzvadinimai, o tai - labai retas reiskinys tarp fantastu.
Perdaug visokiu aiskinimu, didziaja dali info galima butu patalpint tarp eiluciu.
Mintis irgi tipo yra :)
Sekmes.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-25 17:23
Ferrfrost
Vyresni zmones, PATYRE, geriau mato visu kuriniu privalumus ir trukumus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-25 14:45
Exmortis
jokio įspūdžio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-23 10:27
širdelė margot šiaudelyje
man kiek per daug to sunaikinimo ir išnykimo, nors idėja tikrai yra. klaidos erzina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 14:58
Ferrfrost
Aciu visiems komentavusiems:) Siame kurinyje zmoniu nera! Cia kalba eina apie buvusiu zmoniu, nes jie vienas kita iszude, sielas. Gerosios sielos tapo - Horomis
O, blogosios - Agregorinem lervom.

Del skirybos, tai neturejo kabutes su tokiais tarpais but ir tiesiogines kalbos sakyniai atsidurti netinkamoje vietoje. Cia jau as kalta, kad iklijavau sutvarkyta darba, o cia kazkas pasidare. Del gramatiniu klaidu, tai taisiau pagal Worda jau:(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 11:21
Weird Star
Įspūdis yra, nors klaidos ir minties vingiai bado akis. Minusas - ir vėl žmonės sumąstė susinaikinti. Pliusas - nė vienoje barikadų pusėje nėra Rojaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 07:08
omnia_mea
Reikėjo dialogą dar išplėsti, paliekant dvi pokalbio frazes, per kurias ir būtų viskas pasakoma.

– Raudonkepuraite, ar ne senelei, kurią tavimi apsimetęs ketinu praryti (o paskui gulėsiu lovoje jos drabužiais ir lauksiu tavęs), neši šiuos pyragėlius?

– Taip vilke, ir jei tuomet aš paklausiu, kodėl tavo tokios didelės akys, ausys ar dantys, tai gali net neapsimesti, kad iš meilės, nes jei kartais mane ir prarytum, tai žinok, tuoj atklys ir medžiotojas, kurio misija – prapjauti tau pilvą!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 00:31
Ferrfrost
Aciu, Kopetele!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-22 00:05
klimbingupthewalls
standartinis įkyrokas, bet svarbus komentaras:

gerbiami konkurso dalyviai, nepamirškite, kad kol kas komentuoti reikia kiek įmanoma neutraliau ir šiukštu neužsiminkite kokią vietą skirsite kūriniui vertindami.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 21:10
Ferrfrost
Jos taisytos dar su Wordu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 21:05
Žilis _
Mano nuomone teleportacijos - per daug. Daugiau neišsiplėsiu, pasakysiu paskui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-21 21:05
shio
gramatinių klaidų tiek daug, jog akis bado...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą