Nebylus laiškas

Noriu iš vėjo garsų sudėliot tau žodžius,
Saulės šiltumo ir jūros skaidrumo...
Noriu parašyti akmenimis tavyje,
Kad tyliai sapnai tau skaitytų
Mano ašarų žodžius...

Noriu, kad audra tau nešiotų laimės šukes,
Ir verkiantis langas tapytų mano svajones...

O tas vienišas sudžiūvęs kaštonas,
Tegul tyliai dainuoja mano vardu,
Bekvapiais žiedais kutendamas
Tavo švytinčias akis....

Tegul mėnulis, miegantis po lova
Tešaukia angelus
Skaitančius manas eiles....

Prašau,
Paskaityk lapo baltumo,
Lietaus išgraužtą,
Tokį tolimai artimą,
Ir svetimai savą
Iš vėjo ir gatvės,
Iš audros ir šypsenos
Sudėliotą laišką....
Prašau,
Paskaityk,
Nebylų,
Laišką....