paaiškinimas tikrai padeda suprasti, nors ir šiaip nėra taip sudėtinga...
dalis eilučių patiko dalis ne... kai kur surimavote, kai kur galėjo ir geriau būti... per daug pasikartojimų, bet visgi skaityti nėra nei sunku nei nemalonu :) pati eilėraščio mintis man nepatiko dėk asmeninių pažiūrų, tai nedrįsiu vertinti :)
sėkmės... :)
Littera nesupratai prasmės, už tai ir neaišku. Yra du dalykai susiję su siela Mirtis ir Nauja Gyvybė. Mirtis, siela atskyla, o visa kas materialu supūvą. Kaip pūva tai eilėraščio balasatas, taip priderintas kad rimuotus (kad ir prastai). 5 ir 6 eilutės atskirtos tašku. Tai nėra minties tąsa, už tai giminė nesutampa, nes karstą paprastai į duobę leidžia vyrai. Toliau naujos gyvybės gimimas, kuri sielą iš sielų vandenyno (renkarnacija) pasiima apvaisinimo momentu. Nykštukas tai pusę DNR sekos turintis uodeguotas vienaląstis, kurį turi vyrai. Na vienaakis neaiškinsiu, kam reikės tas supras, kodėl jis mirksi ir prie ko kliūtys, tai vaizduotės, o gal patirties reikalas. Tada siela atskyla nuo sielų vandenyno ir gimsta nauja gyvybė su savo Karma. Paskutinis posmas. Susikeičia nuolat sielos, vienos išeina kitos ateina, jas galima išpranašauti Taro kortomis. Pianistas Dievas. Tarpinė erdvė tai gyvenimas, kurį kiekvienas gyvenam taip kaip lemta. O tas tarpinis gyvenimas priklauso kas gimė vyr ar mot giminės palikuonis (žodis Pus aliuzija į pirmą posmą, visi mes supūsim). Arbūzų mūza Taip bernas, bet jis nesirimavo. :D
Daug kur mintį valdo rimai, beje, gan prasti. Gal todėl ir lieka nesuprantama, kas tas vienakis, kodėl nykštukas uodeguotas. 6 eilutėj neaišku, kodėl „leisdami“. Jei kirmėlės, tai „leisdamos“.