Lošimas

Dama, dešimakės trys, valietas
Beveik, tik beveik visi tširvai
Lošiama iš gyvenimo
Tamsioj prirūkytoj irštvoj

Išgerk dar vieną stopkę
Ant drąsos padaryk
Kad pralošias neverktum
Seiles išspjovęs, išdydumą praryk

Jo akyse kažkas spindi-
Nevykusių kortų derinys,
Gal karališka eilė, o gal
Tave blaško nesėkmės mintis

Mane irgi, manęs nepamiršk
Aš irgi žaidžiu statydamas širdį
Sakau, jau dabar metas atomazgai
Kurios laukiam ir bijom labiau negu mirti

Tą naktį iš baro išėjau pirmas
Be garbės, be kilnumo ir didybės
Bet lūpų kampučius kažkas užrietė į viršų
Nebėr, vadinas nebereikia...