stiklai plastikine plėvele...

2009 05 18

        Moteris klijuoja
  stiklus plastikine plėvele,
                    Nes vyras išdaužė, o
                        nėra nė už ką duonos
  Nusipirkti.      Per petį žvilgčioja saulė, o aš
        Popierine        kepurėle po dangų aitvaru braidau –
            Gelsvas    atspalvis ištiško ant miesto. Sako
                    Tas idiotas turėjo prasigėrusią žmoną, tad
                      Dabar gyvena iškart su dvejom.
                                                  Nesipyksta
                                                      Su jom,
                                                      o kam?
                                                Tik jos kartais
                                      apsirieja, pasitaško
                          Indais ir gyvena toliau.
              Visi laimingi, vaikai užaugę.
          Jo tėvai šnabžda kokie kaimynai
        apgailėtini,
  Kadangi jų dukra,
    kaimietė, valkiojasi su visais,
        Kuriuos tik gali sutikti. Visus begalo myli,
          Todėl neatsigina eilės prie durų, nusidriekusios
              It prie aludės. Todėl užsidarome duris ir tylime,
            Kad kunigai gyvenantys su savo moterimis
        Nedėtų mūsų į šuns dienas. Sutinku celibatas
    Ne žmonėms. Girdėjau, kažkas garsiai šaukė,
Jog nereiks mylėtis, kai sveikus vyrus paversime
Iškastruotom pamėklėm įsmeigtomis namuose
Su kryžiais. Aš nesityčioju, nepatariu kas geriau.
Aitvaras vėl nuplėš plėvelę nuo lango, tada
Skubėsiu paplaukioti valtimi, kurios dugne
  Paskendęs, užsidėsiu spalvotus popierėlius ir
    Galėsiu žvelgti, kaip erelis į saulę ir nenudegti vyzdžių,
  Dar geriau galėsiu nesukti sau galvos, dėl visuotinės
Vienatvės, nes pats turėsiu visas įmanomas žmonas,
Visas bažnyčias ir visas santuokas, kurios niekada
Neįvyks, juk yra tie, kurie nenustos gyventi kitų
      Bėdomis ir nežvilgters už savo durų. Mes
        Nepavyzdingiausia šeima patikėkite, nes
            Visos baltos katės savanoriškai gulasi
          Ant perėjų, kai šaipydamiesi iš netobulos
        Žmonijos vartomės valties dugne ir niekaip
    Nesugebam subręsti.