Jaučiu kažkokio poeto įtaką. nagi, pasakyk, koks tavo idealas iš lietuvių žodžio meistrų?
Mažytė erdvė, susitelkimas savyje, savęs suliejimas į aplinką, susitapatinimas su viskuo. Vienintelė pastaba iš manojo fronto - gražaus kalbėjimo neužtenka. Reikia jam suteikti prasmę. Pvz, mėnulio vanduo - gražu, galima interpretuoti daug ir plačiai, imant vizualinę prasmę, bet patarčiau žaist su asociacijomis. Kai perskaitai ir pajunti rezonansą - tada yra tas vidinis liuks,kurį norisi šaukt autoriui. O šiaip. Pasilik prie tokio stiliuko.
Man patinka tokie :) Fantazija žavi mane, ką padarysi... :) O jau tas "musės ruošiasi užmušti vorą" iš vis pataikyta į mano mėgstamą žanrą :))) Lenkiu savo lengvą makaulę :)
Nu ką katė gali pasakyti? Neblogas, už antrąjį geresnis. Per daug tiesioginio įvardijimo. Lyrinis subjektas toks jau visų poetų ir kritikų nutąsytas, kad šiais laikais eilėraštyje slėptis turi, už reikšmių ir prasmių, tarp eilučių transformuotis, plaktis ir landžioti; o pas Tave toks - na, pernelyg atviras. Gražūs atskiri įvaizdžiai, turi polėkį ir fantaziją :) Bet katė čia subjektyviai.
pirma strofa- turbo. antra- irgi gera, tik daugtaškio nereikia ir po daugtaškio žodžių mažiau gali būt. tikrai tas kas pasakyta galima lakoniškiau pasakyt. prasmė nenukentėtų. trečia- išskydo. kažkaip nuabstraktinta viskas. vnž, daiktiška ir vitališka pradžia nepateisina neaiškios, pairusios pabaigos. troijka.