Nenorėčiau sulaukti to ryto,
Kai mano saulė, tekėdama tartum iš gailesčio,
Klaustų o gal jau užtenka,
Ir dar nenorėčiau aš vakaro,
Tokio, kokį pajaučia tik buvęs,
Ieškoti pamiršęs žmogus, kurio
Saujoje moneta nušvinta - nespėjau.
Tik noriu užmigti, kaip ir nubudau,
Spalvingam sapne į rytojų...
Į vakar, ir dar į tada, kai tikėjau
Kad būna ne niekaip.