Tarsi šuo benamis

Jaučiuosi tarsi būčiau
šuo benamis,
inksčiantis
prie tavo namo durų.
Žinau-
neišvarai manęs.
Bet kiek galiu gyventi šitaip?
Kiek dar galiu iškęst?

Nesu bejausmis daiktas-
juk aš žmogus.
Kiek dar galiu
apgaudinėt tave, save, kitus
kad viskas tvarkoje,
gyvenimas puikus?

Juk taip nėra-
tu tai žinai.
Ir niekada nebus.

Kiek aš galiu kentėt?
Tikėtis kažko geresnio,
kaip tas šuo benamis,
slankiojantis
aplink jam svetimus namus,
bet tikintis malonės,
meilės, šilumos,
kurios nebuvo ir nebus.