tango vienam

Trys sprindžiai nakties pro atvirą langą. Lietaus kvapu drėgnu kiemas iššluotas, kaip vilkas savo vienatvės akivaizdoj. Savo laisvės akivaizdoj.
Aš nesirinkau, už mane kažkas pasirinko, aš nesukau ruletės - aš tik šratas. Raudona-juoda, juoda-raudona - sukuos. Kiek ilgai. Kalnai žetonų - niekur neišsineši. Nieko nepasiimsi. Iš anksto nepasiruoši, kaip nepasiruošei gimt.
Trys sprindžiai nakties pro atvirą langą. Mirksniais vakarykščiais grįžta pūgos, kai paltai be sagų, kojos neapautos. Stiklo liemenys glėbiuos: smiltis meldimai juokina - tik pusę žingsnio atgal.
Vėl rytmety - viltis arbatžolėm metam, kortos juokdariais krenta. Pirštų zigzagais burną užsisiūt; šnabždėjimų, kad nepaleidus vėlei. Nuo stalo pakilę - beveik trylika manęs, plutom atrajoja. Sese, ne tą valgei, sesele, vandenėlio gurkštelk iš pėdos, jeigu tiki.
Pro langą geto, langą namų, traukinio ar stoties, plyšį, puritoniškai prasižergusių durų - tolių toliai, šviesmečiai į save. Nieko daugiau.