Švelniai naivus eiliukas apie meilę ir neapykantą

Delnais pasemsiu iš šaltinio tyro
Naivumą vaikišką, kai saulė kyla.
Stebėsiu debesų plaukimą lėtą...
Tiek kartų taip kvailai mylėta!

Nuausk man egoizmo šydą
Šį gražų ir saulėtą rytą.
Juo apsisiautus gal laiminga būsiu...
Gėles nuodingas uostydama gal nežūsiu...

Padovanok man šėlstantį drugelių šokį
Ir pasaką pasek - tu tą geriausiai moki
Ir lauk manęs naktį žvaigždėtą....
Aš neateisiu, nors tiek daug žadėta.

Galbūt eilėraščių posmeliuose žydėsiu,
Galbūt rasa sidabro sužibėsiu,
O jei pajusi, kad manęs tau stinga,
Ieškok manęs tenai, kur rožėm sninga.