Išvažiavai
ir liko tokia tuštuma
mano gyvenime,
net baisu:
nieko nebejaučiu,
nieko nebegalvoju,
nieko nesvajoju,
nieko neberašau-
likau visiškoj jausmų dykumoj.
Kaip gėlė be vandens,
taip aš be jausmų
negaliu,
nenoriu,
nemoku gyventi,
neturiu jėgų.
acacia,negaudama iš eilėraščio nieko tu pajutai tai, ką aš norėjau perteikti.tu pajutai tai,ka aš jaučiau, kai išgyvenau ta sunku išsiskyrimo momentą- tai buvo toks baisus laikas,kad negalėjau net raštyti apie tai.
būna gyvenime tokiu sunkių momentų kai rašai, išsilieji popieriuje,eilės rėkte rėkia, popierius liepsnoja nuo emocijų. o tąkart buvo toks laikas,kad paliko tokia tuščia tuštuma ir daugiau nieko.
Man toks jausmas, jog čia viskas per daug išplečiama,bet nieko nepasakoma. Tai sudaro tuštumos jausmą, galbūt tai gerai, nes juk ir eilių tematika sukasi apie tuštumą, bet iš eilėraščio negavau nieko, nepajutau nei simpatijos, nei antipatijos...o taip jau negali būti, nes eilės - tai jausmų išraiška.
Tiesa, kad yra daug tokių eilėraščių, kuriuose nėra nei jausmų, nei minties, bet jie tik YRA, jie nepriverčia žmogų virpėti, nesukelia noro jais žavėtis, ir akimirksniu prisiminti eiles tarsi tai būtų įaugę į jo sielą.
Pritariu tau L _inga. Tai modernizmas vadinas, sugriauk viska kas sena buvo grazu ir parasyk, kad net psichopatas nesupras ka ten kliedi ir bus jega 5.:D Nors yra moderniu graziu kuryniu jeigu jie filosofiski ir su prasme.
Saunus eiliukas tavo, dar atgims tavoji muza ir ikveps gyventi ir kurti! Sekmes linkiu, nenusimink!
kiek daug yra eilėraščių,kuriuose žmonės sudėlioja žodžius,kaip pirkinių sąraše ir tai vadina poezija? kiek daug yra eilėraščių,kuriuose nėra nei minties, nei jausmo,nei prasmės?