Pamirštas grožio subtilumas, į Meną žiūrima per kitą prizmę, Viskas kas buvo tauru ir gražu - Tampa banalu ir nuvalkiota Šiame iškreiptame laike
Naujo amžiaus deformuoti etalonai Neįtelpantys į estetikos ribas, sukurti Nauji kanonai nustelbia tai ką gražaus Turėjom mes
Menas į kompostą pavirto, poezija Išnyko siurrelizmo laike, bet nerašysiu Aš apie silkių botagus danguje, dramblius keptuvėje marazmo padaže, palieku šį Meną - lai tęsia jį nauja karta
Mane šiek tiek išgąsdino, nes juoda atmosfera virš eilėraščio kabo.. Šiaip patiko, gal tik tas posakis:
"Menas į kompostą pavirto
palieku šį
Meną - lai tęsia jį nauja karta" nuskambėjo labai nemaloniai, nebent supratau ne taip. Nes įsižeidžiau šiek tiek:-) Juk jei aš priklausau naujai kartai, tarkim, tai argi būtinai kuriu kompostą?
du iš manęs. Mintys pateiktos paviršutiniškai - nėra subtilaus išdėstymo, sukapotas netvarkingai, vietomis galėjo susirimuoti - etalonai ir kanonai pavyzdžiui.
pilkos debesų silkiukės išsirikiavo danguje lyg karui,
paskui slydinėdamos metėsi žemyn, čiuožė dramblių nugaromis,
uoliai vartėsi suplakdamos purvo padažą. baigusios dingo,
o drambliai jau sėdosi tikėdamiesi apsiskrudinti,
juodaodžių gentelė vogė iš po jų kovingąją silkiukų dvasią
ir piešė karo ženklus ant savo blizgančių kūnų;D
juk visais amžiais viskas keičiasi, visokie nauji vėjai atneša naujas idėjas(nebūtinai geras). bet aš tikiu,kad menas,nešantis gėrį ir grožį, išliks,kad visada bus žmonių,kurie kurs,rašys pagauti įkvėpimo,o ne noro prisigerus (nebūtinai) nusišnekėti ir pasirodyti savo dvasios tuštybę...
L_inga ir Svyruokle - jus teisios, toks dabar gyvenimas, deformacija vyksta visur:mene, kuryboje, net ir maisto gaminime, tuoj robotai uz mus eiles rasys...