Naktis su tėveliu

Ji išlipo iš automobilio. Abėjingu žvilgsniu pažiūrėjo į vairuotoją, augalotą, pliką vyriškį. Jis taip pat nesuregavo, ištarė paskutiniu žodžius:
-Neprivirk man košės.
Ji neatsakė, tylėdama užtrenkė automobilio dureles, o jis nurūko tolyje, palikdamas merginą šaltoje naktyje.
Mergina apsidairė, be jos stovėjo dar pora panelų, jos meiliai bendravo su pravažiuojančių automobilių vairuotojais, mojavo ir mirksėjo jiems. Gatveje degė keli žibintai, kelios gatvės vitrinos vis dar švietė skelbdamos apie čia parduodamus gėrimus visą parą.
Ji pažiūrėji į laikrodį, liko 4 minutės. Pirmą kartą teko laukti kol jos atvyks pasiimti, visada budavo pristatyta į vietą ir saugiai perduota klijantui. „Nejaugi jie ėmė manimi pasitikėti“-sukosi mintys galvoje.
Merginos oda pašiurpo, jai buvo šalta. Aukšti batai trynė kojas, skaudėjo vaikštinėti, todėl ji stovėjo lyg įkalta, mokyklinė uniforma kurią jai liepė užsidėti visiškai nešildė, diržas ant liemens pabrežė liekną merginos figūra . Ji norėjo prisidengti bet negalėjo, turėjo tik mažą rankinuką, laikydama jį delnė vis laukė savojo „nakties draugo“. Laukimas neretai truko amžinybe, nors ir pamačius tą kiaulę kuris ją nupirkdavo nebuvo geriau. Pagaliau iš už posūkio išniro automobilis, prabangus, šeimyninis. Jo vairotojui ne viena iš merginų stovinčių gatveje mojavo, bet jis sustojo prie nekaltos mokyklinukės, atsidarė durelės ir vyras nusišypsojęs merginai tarė:
-Sveika mieloji, kaip sekėsi mokykloje?
-Nesupratau- atsakė mergina.
-Na gi mažute, nemeluok tėveliui pasakyk kaip tau sekėsi šiandieną.
-Atleiskite aš jūsų nesupratau. -Dar kartą atsakė mergina.
Vyras greitai išlipo iš automobilio, priėjo prie merginos suėmė ją už plaukų ir prirėmes prie sienos, spajudamas į veidą neryšliai pasakė:
-Lipk į automobilį ir važiuojam namo, dukrele.
Mergina paskubom įlipo į automobilį, visą kelią tylėdama važiavo su vyriškiu kurio norų ir artėjančios nakties tikslų nenumanė.
Privažiavus dedelį namą, kuriame nedegė šviesos mergina išlipo ir paklausė:
-Čia? -Ne vienas naktinis draugas ją vesdavosi į pigaus viešbučio kambarėlį ir tenkindavo savo aistras. Visi jie verslininkai, teisininkai, pareigūnai, gydytojai bandė slėpti savo santykius su pigiomis gatvės mergelėmis. Galbut šis neturi šeimos, bet kodėl tada jis perką moterį kai atrodymas gana gerai galėtų ją susirasti ir praleisti ne vieną naktį kartu.
Mergina sekė paskui vyriškį link didžiojo namo, jos nuostabai priėjus prie durų jos buvo atrankintos, beliko jas pastumti.
Įėjusi į vidų ji suprato kad šis namas yra negyvenamas, nors atrodė gana gerai, ištiesų buvo nevalytos dulkės ir smirdėjo pelėsiais.
-Kur man eiti? -paklausė ji.
-Į savo kambarį širdele. -Meiliu balsu atsakė „tėvelis“
-O jis kur? - Su nekantrumu pridurė -Aplamai jei man reikia atlikti kažkokį vaidmenį ar kažko pageidaujate, pasakykite man. Aš nieko nesuprantu.
Vyro akyse pasirodė ašaros.
-Nevaidink, kad nieko nesupranti. Prašau eiti į savo kambarį kol tėtis susitvarkys.
„Jei esi toks kvailas ir švaistai brangų laiką skirtą lovai, tavo valia“ pagalvojo ji ir užlipo į viršų.
Atidarė kelių kambarių duris ir tik 3 buvo pauuglės merginos. Tvarkingai paklota lova, daugybė nuotrauku ant sienos ir keli drabužiai numesti ant grindų, visus daiktus buvo užklojęs storas dulkių sluoksnis, mergina prisėdo ant lovos ir nusiemė aukštakulnius, ištiesė kojas ir atsikvėpė.
Po geros valandos pasigirdo beldimas.
-Užeikit.
Jis išsitraukė cigaretę ir davė merginai. Ji tarė:
-Nerūkau, ačiū
-Neapsimesk, per vakarėlį pas drauges rūkei.
-Jūs apie ką?
Mergina pajuto stiprų smugį. Suprato jog neišsisuks ir paėmė cigaretę.
Ėmė traukti dūmus kurie graužė gerklę. Po penktojo dūmo pajuto smugius į galvą. Nespejo atsikvošėti ir girdėjo tik isterišku balsu neryšliai tariamus žodžius:
-Tėtis tau liepė nerūkyti, liepė tau būi gerai. Tėtis tave saugojo. O tu ... nuėjai pas pirmą pasitaikiusį!
Mergina jautė kaip bėga kraujas, ji ėmė panikuoti, verkti...
Tuomet vyras ją apkabino ir ėmė supti, tasyti ir kratyti sakydamas:
-Neverk, niekas nesužinos jog tu laukiesi, Tėtis niekam nesakys, tėtis tave išsiveš toli toli...
Plaštakė supratusi, kad nepavyks su šiuo žmogumi pasikalbėti tylejo ir toliau verkė.
Vyras ir ji nurimo. Staiga jis pašoko ir ėmė rėkti:
-Tas vaikas bus mano, jis bus mano!
Jis paklausė:
-Kiek tau metų?
-Beveik 18. Greit . Sueis po pusantrų metų....
Ėmė draskyti merginos drabužius, parvertė ją ant lovos ir mušdamas tenkino save, rėkdamas:
-Tą vaiką tau užtaisysiu aš, mes sukursime gražesnę šeimą, dukrele!

Tai tesėse kelias valandas, kai mergina pajuto kad jos kune nėra nei vienos sveikos vietos ji pakilo nuo lovos išsinėrė „tėčio“ kelnese esantį diržą ir apsiviniojusi aplink kaklą su ašaromis akyse ištarė:
-Tas vaikas tavo-tėveli.