Apie naktį

Yra naktis tamsi tamsi, kuri smaugia tave
Kuri atima kvapą, kuri tave susiurbia į save
Naktis, naktis žaismingai pjaustanti tave
Naktis, kuri suvalgo tavo skausmą...
Aš žinau, kad toje naktyje
Yra rūsys iš pasakos
Su rūpuže jo dugne
Yra stebuklingi žodžiai, kurių nesigailiu
Yra milijonai laiptų iki tavęs
Ir aš veltui šliaužiu žemyn, nes viršus mane traukia,
Viršus mane kelia, o taip noriu pas tave
Į patį dugną, po žaliais akmenimis
Į pačią mirtį.