Nūdiena

Labas, svety, nesvetingai užėjęs,       
    Būsiu viedramaukio nosies spalvos,         
    Dairykis manęs, nes aš tas - išprotėjęs.       
    Ištroškęs? Tik kiaulės nesiūlo kavos.       
   
    Laikai dabar sunkūs - drakonai kepėjai,     
    Suės, ką užtiks, o jei liks - tai išmes,     
    Tu alkį, žinau, su šimtais kad kentėjai,     
    O man ka? Teks rinkt savo kelnių sagas?     
   
    Drakonai kepėjai jau stilių pakeitę,       
    Gražutės mergaitės, nors gimę melžėjom,       
    Į apdarą kitą ir guolį šoks greitai       
    Dabar bulius melžia, nes tie sumokėjo.         

    Pastatykim laimę iš to, kas čia liko,         
    Iš plytų ir to, kuris smardina orą. 
    Ko trūks - nusipirksim: alaus, šašlykų.   
    Nėra pinigų? eime pas kaimyną!   
   
    Ištarkime šūdui ryžtingai: eik..!               
    Ne grindys aš tau, na, užteks mane jot!
    Ar teisę turi būt draugas šiam takui?
    Greičiau bėk šalin, nėra kuo kvėpuot?

   
    Jei kalbant rimtai, tai geriau pagalvot:                   
    Duris varsto vėjas, gal tu jau parduota?             
    Tikrai sutinku, kad lengviau pameluot,         
    Nes blogiui žmogaus juk erdvė - neribota.