Brudo geras komentaras. Piktas, bet teisingas. Ir su užslėpta mintimi, kuri ne taip jau retai tampa realybe, kai berniukai bėga nuo vargų ir siekia lengvo pinigo. Bet čia kita situacija.
Kaip eilėraštis man nepatinka, bet kaip tikras, unikalus laiškas vienai mamai, priverstų apsiverkti... Tikrai liūdnas. Labai labai liūdnas
Manau, kad kai kas, radęs gerą nišą, ir Lietuvoj tarpsta. Bet kad tų nišų mažai, o praradusių darbą kasdien daugėja.Gal tik jie nesiskundžia, kaip mano eilėraštyje, o sukandę dantis kenčia.
Dejuoti gal ir nereikia, bet jei savo brangiojoj tėvynėj ne visiems lemta išlaikyti save ir savo šeimą kad ir didžiausius viršvalandžius dirbant ir aukojant savo sveikatą bei nervus, ir uždirbant centus, kam kankintis ir aukoti savo gyvenimą vargstant, skurstant ir skundžiantis? Juk vis dėlto, gyvenam tik kartą, kiekvienas kovojam už save, po galais.
Patylėsiu.
Ne, neišeina.
Nesuprantu tokių dejonių. Niekad nesuprasiu. Motinos laikydavos tvirtai, kai sūnūs į karą išjodavo, o čia.. Norėjo didesnį kepalą duonos Ispaniškos apžiot, o jei apžiojo per neišprusimą ir kvailumą visiškai ne duoną... tai čia jau pačio provincialo kaltė. Tokiems tik fricų kankorėžius ir graužti.
Bendriau, tom motinom gal ir skaudu, bet jom turėtų būt skaudu visai ne todėl, kad sūnaitėlis frico kankorėžį naktį graužia, o todėl, kad užaugino tokį silpnavalį sūnaitėlį, kuris nesugeba užsidirbti duonai ir uždirbt motinos duonai būdamas sveikas, pilno proto, turėdamas kojas ir rankas.
...nelengva Motinoms, kurių vaikai svetimose šalyse...tačiau tikėkime į gerą, tuo nuversime kalnus ir įveiksime kliūtis. Tegul sėkmė lydi Tavo sūnų...sugrįš.