Kūrybinė inkvizicija

Kaip laidotuvėm - diena per daug puiki.
Bet ką darysi - karstas užsakytas,
Įkapės dailiai suruoštos,
Raudotojom duota po pinigą.
Nelengva gaut vietą šermenims,
Daug laukia prie durų iš anksto užsirašyt,
Ir grūdasi, stumdosi, pliekiasi - vos priėjau.
Bet nieko - ilgai laukus dar palauksiu, nedaug ir beliko.
Dar barti gavau, kad delsiau čia ateit.
Oho, tai bent tvarkelė, mąstau.
Juk įkapes pasisiūt savarankiškai moku,
Nereikia man darbo vadovo,
Katras vadovautų kaip siūt, kur dygsnį pakeist ir kur persiūt naujop.
Yra juk dizainerių daug - pataria, pavyzdžiu pamoko,
Ir mados juk naujos, ne kaip prieš dvidešimtį metų.

Och, kunigą pamiršau!
Pakiš po velėną kaip bedievę pagonę.
Bet lukterk, yra ir jisai, štai kasosi pliką pakaušį,
Ir dėbso piktai į mane.
Ir kogi - nejau tau esu konkurentė,
Kad alkūne nuo durų nustumti bandai?
Ar vietos gal rojuj per maža?
Matai, tu žinai juk daugiau...
O man bus gerai ir garaže,
Supūt ir suirt. Per mažai juk meldžiaus.

Ir štai dedu žingsnį aš vieną, ir kitą, o mama, padėk jei gali,
Net raunamą dantį be narkozės skauda mažiau,
Nei eit savo kūną ir kraują pateikt išniekinimui viešam.
Kūrybinė inkvizicija - tai tik formalumas,
Tik tam, kad į rojų patektum vėliau.
Aha, na, dabar supratau.
Tai griebkit šunes, ir draskykit, negausit sielos jūs manos,
Ji kitam pažadėta,
O jūs tik mėsą apmirusią ėskit,
Karma vėliau padėkos.





Aut. past. Šis eilėraštis yra vienintelis, kuriame užslėpta TIEK metaforų. Jei kas iššifruos bent vieną - jau bus didelis laimėjimas. Jei ne - rytoj į dienoraštį įdėsiu visą paaiškinimą su išnašom ir t. t. Šiandien negaliu, nes dar pamatys inkvizitoriai, o juk slapčia viliuosi,  kas žino, gal pasirodys mano septyni angelai sargai ir išgelbės nuo skausmingos mirties. Ar bent vienas angelas. Na, kad ir velnias, bet vis geriau, nei žmogus...