Mama -
Tu pravirksi, aidėsi
smuikelio stygoj...
O už lango
sidabro sparnai
gaubs žemę –
skersai, išilgai.
Tu nematysi,
tik grieši
verks styga
gležnų pirštų
liečiama.
Išgirsiu -
atversiu langinę,
karštas ašaros lašas
širdy sumirgės.


gintvainyte






