Šepetys lūkesčiams šukuoti

Iš maišų pabirusios krūvos
Dylančių neatplėštų laiškų.
Senos nuotraukos,
Jau užkimusios pasakoti
Savo istorijas.
Baldai lūžusiais stuburais.
Palmės ir fikusai,
Menantys poliklinikas.
Tylu ir šventa,
Lyg ką tik būtų pasnigę
Dulkėmis.

Štai, pasirodo, koks jis
Pasalio kraštas,
Kur aš svajojau
Kartu sėdėti
Pasidėjus galvą
Tau ant peties
Lydėti saulėlydžius
Tabaluojant kojomis
Virš prarajos.
Amen.