Visi nerūpestingi
Atrodo, jie laimingi
Kai vėjas nuo jų pusės
Man atneša apsnūdęs
Jų juoką sidabrinį,
Žaismingą ir šilkinį.
Bet nuo šviesiosios vietos
Pažvelgus kiek į šoną
Nebėr jokios saulėtos
Tik tamsą juodą skrodžia
Tik tyliai verkia akys
Tik tyliai tyliai šnabžda
Žodžius, kurių negirdi
Nė vienas, niekas, niekas.
Tyli tamsa apgaubus
Tuos, kurie ją slepia
Ir prie šviesos jie bijo
Net ir prisiartint
Ir jei galėtų tarti
Nors vieną vieną žodį
Jie tiktai paklaustų
Ar gražus šiandieną oras
Ir jei pabando tiesti
Iš tamsybių ranką
Tuoj ją atitraukia
Kas žino, ar tikrai šviesa ten laukia?