raudonas, laša kraujas
ant marmuro grindų...
kadaise buvę juodos,
išbalo su laiku...
raudonas Tavo kraujas
iš akmens (o gal širdies...)
vis laša, tyliai laša,
ir kuria muziką,
kuria galiu paliest ranka...
raudonu lataku keliauja
kraujas link manęs...
ir baltas marmuras vėl dažos,
Tavo širdies spalva...
kadaise jis pabalo,
kai dar buvai gera....
raudono kraujo liūne stoviu,
bet nieko čia nėra...
kadaise čia kraujavo demonė tikra...
beliko juodas marmuras
ir gili bala....
ir mano kraujas juodas,
čia nelaša, ištartumei „deja“
bet demone, Tavęs tai nebėra...