Bebebeprotis

Aš žvilgsnį pergalės sviesiu pirmyn. Toli, kiek tas durnelis siekia.

Sena naujiena - taip jau būna - ne šaukštui pjauti duonos riekę.

Ir niekas nenuraus man stogo, nors to kvailiai labai norėtų,

Žlibi kačiukai šaipos, rodo: koks stogas jei praleidzia lietų!



Nepamenu kada, gal vakar, šiandien, nubiro paskutinės čerpės...

Ai, nesvarbu, ir kas čia blogo, štai šitas kibiras labiau pasergės,

Jei tas prakiurs ar prarūdys, aš tik labiau patapsiu kietas.

Ir p.... man, ar snigs, ar lis - juk aš raudonas kabrioletas!



Juodi vaizduokliai tingiai vartos, kaip bomžai, radę šiltą skylę,

Reikės rytoj priduoti tarą, ir pirkti tai, kas nenuvylė,

Atšok tolyn per rankos ilgį, kad apkabinus nenuviltum,

Bet neik toliau, prašau brangioji, man reikia, kad alaus įpiltum.