Minčių sūkury

Tos viltį praradusios akys
Ir tas balsas lyg vargšo žmogaus
Gyvenimo džiaugsmą praradęs
Ir sielos verksmą girdi.

Ta širdis tuoj plyš per pus
Ir kruvinos ašaros plus
Dėl skaudančios širdies krūtinėj
Ir abejonių sunkumo naštos.

Jau nebegirdėsiu tos meilės dainos,
Kuri kėlė man šypseną žavią,
O tik savo pačios dainuotas dainas
Apie liūdesį ir skausmą širdies.

Nei tas, kas man ranką tiesia
Nei tas, kuris liudintį guodžia
Nebeišblaško to skausmo liūno
Supančio mane lyg rūkas.

Tos vilties jau nė lašo nėra,
O gal ir nebuvo, kai tu pradingai
Gyvenu tik savo šešėlį
Nematydama to kas šviesu.

Tik tas pasiutėlis vėjas
Vis plaukus man draiko,
Kuriuos baigiu nusirauti
Dėl šito gyvenimo savo..

Stovėsiu prie bėgių
Ir lauksiu garvežio
Gal jis man padės
Iškeliauti iš čia.

Gal jis man pdės
Užmiršti ta skausmą
Ir užmigdys šiltam patale
Po žeme juoda...