*****
Gimtieji laukai ir miškeliai.
Žiburėliai pirkelių mažų.
Dulkini vieškelėliai, takeliai.
Bažnytėlėje aidas mišių.
Atgailautojai - nenusidėję...
Nepajėgiu užmiršt tų laikų,
Eisenos kai varpeliai skambėjo,
O šventoriuj saldainių ilgų.
Kvepia mėtomis saulėj darželiai,
Apdainuoti motulių senų.
Ramūs lietūs, o kloniai, kalneliai.
Nebebus dar mielesnių vaizdų.
Mačiau, okeanų pakrantę.
Nors man tu vien kuolus statyk,
Bet kvarkimo varlių, dominantę, (sąskambį)
Prisimindavau ten - ir nesyk.
Kur laimės ir buvo ieškota.
Dangus ten ir saulė kita.
Siela, - širdim išsvajota,
Mieliausia tiktai Lietuva.
Gimtine, tavęs pasiilgstu.
Pamažu, bet seniai supratau.
Ilgesyj miesto gatvėmis virto,
Takeliai, kuriuos praradau.
***
Gimtine, tu lauki, sugrįšiu. Kaip karalaitis, pasakoj senolių,
Jei asfaltu sutiksi, nepyksiu – arkliuku važinėt nebenoriu...
Šventas krašte, aš tave myliu. Su lietum ir horizontų toliu.
Tau nepakeičiamam tariu: - džiaugiuosi ir gyventi noriu!
*****