Surink šukes sudužusių mano sparnų,
Būti su tavim taip svaiginančiai tuščia ir gera kartu.
Pamiršt, kad be meilės, be jausmo bučiuoji,
Ir laukt šaltesnio už ledą tavo žvilgsnio kerų.
Surink šukes sudužusių mano sparnų,
Jų stiklą sudėk, kad degtų karšto raudonio laužais,
Kad skristi galėčiau iš aikštės iliuzijų tuščių,
Palikęs tave vieną šokt tarp nutrukusių stygų garsų.
Surink šukes sudužusių mano sparnų,
Kad galėčiau vėl siųsti laiškus širdies tau į lūpas,
Kad kojos pakiltų virš stiklinių svajonių sudaužytų stiklų.
Ir nuoga tavo meilė mirtų nuo kraujuojančių ilgesio žaizdų.
Lyg nieko nebuvo - tik šypsenoj tavo skendau,
Lyg viskas taip pat - tik tavo vardą dieviškose eilėse rašiau.
Lyg balsas tas pats - tik žodžiuose nebyliai dusau,
Lyg akis užmerkiau tamsoj - tik ryto šviesoj pabudau.
O saulė pakils - kvies ieškoti naujų paslapčių,
Mano dienos beprasmiškai lauks tavo naktų,
Ir paskutinį kart išeidamas tau sušnabždėsiu, brangi -
Jei gali, surink šukes sudužusių mano sparnų.