Mano rankos- ne tokios švelnios, kaip galėtų,
Atleisk už jas... neliesiu- negaliu...
Atleisk už jų šiurkštumą, širdį veria,
Apglėbki rankų savo virpsniu subtiliu...
***
Ne mano, aš žinau- neverta juk kažkam man tai priminti...
Pati žinau- ko gero per jauna ar panašiai...
Atleisk už tai, kad negimiau pačiu laiku
Ir savo meilę tikrą tau brandinu, skiriu...
***
Atsiprašau. Gal būt ir banalu tau tai girdėti.
Aš tyliai šauksiu savo vidumi, akim...
Aš negaliu nekrūptelt- juk taip norisi apglėbti,
Atleisk, kad vaikiška snaige as tavo akyse tirpstu...
***
Jei jau esu tokia- nesmerk- tiesiog paliki.
Palik ramybėj, be užuominų saldzių...
Ir it plaštakė aš sklendu lengviau už orą,
Ir nusileidžiu- tik su dideliu trenksmu...
***
Ir kiek galiu??! Atleisk, kad šitaip skauda!
Atleisk, kad negaliu aš ir toliau taip krist...
Atleiski, ir neversk manos širdies kraujuoti-
Juk atsiduodu tau tokia- kokia esu...