O gal

O gal pavasaris įsiskverbė giliau,
  Į sielos dugną per mane įėjo. 
Net pasakyti sau bijau.
Viltingas pūtis šilto vėjo.
Jau nuvarvėjo balzgani lašai,
Vėl genami emocijų varvėjo ir varvėjo.
Nesupratai, žibuoklių akimis kaltai žvelgei,
Jau atgimė, ištriško suspindėjo.
Žara pabiro nuo smailių stogų
Ir tik ant tavo veido nusileido.
Šviesu taip lengva kai šalia juntu,
Tave kaip želmenį, kaip trapų daigą.
Suvok ir nesakyki, nematai.
Kvepėti skleistis teks, pilnatvė.
  O gal, o gal maištaut bandai
Tai tik pavasaris, tik progiesmis.
Tik ratas...