– Ateina potvynis...
virš mūsų miesto
tvenkiasi naktis
kuri galbūt pasems
kiekvieną blyškią šviesą
ir paskandins mintis
kurias dienom brandinom
–Ateina potvynis.
iš vakarų grėsmingai
renkas debesys
virš mūsų mažo uosto
jau iškeliavo vėjas
nes nebėra ko guosti
ir greitai nebeliks visai
–Ateina potvynis!
bet man ramu
nors širdyje tuksena
o mintyse bangų mūša
akim srovena
atminimas
saulėj mojančio man
gluosnio