Nakties laiškas medžiui

Vakaras pilkas  virš tavo galvos.
O šakos vis kyla jos laukia maldos
Išskleistos, tuščios, tvirtos tiktai,
Joms vėjai nebaisūs audros pranašai.

Pumpuras žalias palies paslapčia
Šakelės dainuos šoks ir juoksis nakčia.
Į žvaigždę į viršų jos kils pamažu,
Kur slepias nuo vėjo viltis aš tikiu.

Gyvenimo vėjai ir  pūgos tiktai
Paliks čia šakelėm tvirtom ir laibom
Išraižyti kūno sruogelėm mažom
Senam sodžiui rašyti laiškai.

Kai vakaras juodas išnyks pamažu
Skraidysi padange su saule tikrai.
Neverta liūdėti Tu tvirtas, stiprus
Įrėžęs į žemę, savuosius sparnus.
                                2009 metų žiema