Visatoje gal skamba bachas,
Gal Dievas klausosi dabar net Listo.
O aš bandau suprasti, kaip laikrodis
Rodyklę suka, ne kaip ji juda, o kaip
Ji žmogų padaro liūdną,
Ir vakar vasara nuo Žemės bėgo,
Todėl vėluos dar šimtą Kristaus gimimų,
Nuo krintančio žiedo iš lovos aukščio
Iki sudžiūvusios šampano balos, -
Oi, kokie gudrūs žodžiai, matyt laužeisi į modernumą, bet nepavyko... Geriau jau aprašytum fumaro rūgšties sintezę. ,,Pražydo pasakoj karališki pelėsiai'' (H.R.)
Nu gi gali ir rimuotis, jei kirčius pakeisim;) Pvz.: Ne laikrodis, o laikrOdis:) ir dar galima ten krūvą žodžių tiesiog vietomis sukeisti, tad ir gausis kažkas eiliuoto, kažkas pūkuoto...:D
geras būtų, jei tuos religinius dalykėlius pašalintumėt. o dėl rimavimo tai, matyt, jūsų kiek griežtoka (iš pirmo žvilgsnio) forma įpareigoja galūnes klijuotis į tą patį skambesį. galas man taip pat patiko. o kūrybinės laisvės tegu niekas nedrįsta riboti. yra čia iš aukštesnės kastos išsišokėlių, kurie labai stengėsi būti nebanaliais. tiesa, dabar neatsekčiau pavyzdžio, kurį norėjau pateikti, nes čia žmonės savo vardus dažniau maino nei spėja suabejoti savo identitetu.
praktiškai pirma eilutė beveik faktinė medžiaga. yra toks paketas, keliaujantis visatoje, kuriame įrašyti žmonijos pasiekimai, nuotraukos, muzika ir tt. kad ateiviai galėtų susipažinti. ten buvo daug bacho, j.joplin ir doorsų. :D