Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter










Pabudau. Melduose krykštavo nereidės, smirdėjo ožiu – aišku, Panas straksi kažkur visai šalia. Regis, ne visi vakar į valias išsidūko. Atsisėdau, ir pradėjau kruopščiai rinkti vynuogienojus, iš plaukų ir tarpupirščių.
Dionyzo nesimatė, pagiriojasi, jei ne nuo vyno, tai nuo ambrozijos, koks skirtumas, svarbiausia, šį rytą aš neprivalau dalyvauti jo svitoje -  kaip ir išeiginė. Lėksiu prie vandenyno,  gal išsimaudysiu okeano putose (blondinė Afroditė taip ir palaiko savo neblėstantį grožį, norėjo net apmokestinti pastarąją procedūrą, bet įsikišo Atėnė ir neišdegė).
Kažkada, toje pakrantėje sutikau Ikarą, vėliau dažnai jį stebėdavau. Kaip mirtingajam – nedovanotinai, gražus, nors niekada negali žinoti, kada koks pasileidęs Olimpietis savo nagus prikiša, o tiksliau tai visai ne nagus, prie mirtingųjų genofondo gerinimo. Jaunas įdegęs piemenukas, su filosofo ambicijom, neaukojantis Panui – piemenų dievui – tikra balta varna. Valandų valandas vaikščiodavo jis paplūdimiu prisikišęs pilna burna akmenukų, stengdamasis perrėkti Poseidono knarkimą ir rėždamas abejingom bangom savo iškalbos perlus. Be jo, mačiau tik vieną panašų užsispyrėlį tokiais kvailais pratimais besigviešiantį oratoriaus šlovės. Man patikdavo jį sekti, buvo toks paprastas ir toks keistas. Kelis kartus, iš smalsumo, nusileidau su juo pasikalbėti. Nekildavo jokiu skandalų, būdingų žmonių ir nemirtingųjų susidūrimams, net nežinau, ar jis kada susimąstė su kuo dalinasi mintimis – su moterim, berniuku, o gal šiaip priklydusia ožka, toks būdavo susikaupęs, kažkur savyje, toks būdavo nesuprantamas, samprotaudamas apie tikėjimą, viltį, meilę, netikėdamas, nesivildamas, nemylėdamas. Vis bandė  gyvenimą suprasti, nusakyti, apibrėžti žodžiais.
Radau Ikarą ten kur visada, rinko plunksnas. Buvo užaugęs didelis vyras, laikas labai greitai keičia mirtinguosius. Nusileidau pasilabinti, Ikaras apsidžiaugė (lyg šyptelėjo), ir reikšmingai pranešė – skrisiu į saulę, einam – parodysiu sparnus. Nusekiau iš paskos.
Ant stataus uolėto kranto gulėjo nenusakomos formos krūva, bronzinių vielų, neraugintos odos, molio ir plunksnų – sparnai. Sparnai dvokė, atrodė sunkūs.
Žiūrėjau priešais ir mačiau piemenį, o jo galvoje degančių saulių neįstengiau įžiūrėti, nesuvokiau jų, nesupratau jo sprendimo skristi į saulę, buvo ir smalsu ir truputį šiurpu nuo jo sumanymo beprasmybės, o gal didybės?
Kaip tai atrodys paklausiau, Ikaras reikšmingai įsisupo į purpurinio satino palą, nuo to atrodė kvailai juokingai - gausiai apžėlę randuotos vyriškos kojos kyšojo iš po negrabiai drapiruoto, taip ir bandančio nuslysti prabangaus audinio. Atsistojo ant skardžio krašto. Aš stovėsiu ant krašto, man uždės sparnus... Dar kartą atėjau prie dvokiančios krūvos, paspyriau sandalo galu, atsivėrė sparnų tvirtinimo mazgai iš vielų ir diržų.
- Kaip jie veiks? – paklausiau. 
- Man juos pririš prie kaulų, įgręš į sąnarius, aš skrisiu.
- Tu tapsi luošys. – pasakiau. 
- Aha, aš skrisiu... -  atsakė.
Užsimerkiau ir įsivaizdavau: būrys pamišėlių įkinko Ikarą į “sparnus”, lūžta raktikaulis ir žastai, išnarinami sąnariai, plyšta raumenys, viskas plūsta krauju. Ikaras žengia nuo olos, jo išniekintas kūnas krenta į okeaną, o Ikaras skrenda į saulę, man nematomą ir nesuprantamą. Stoviu ir šlykščiuosi jo luošumu, ir lieku anapus į saulę skrendančio Ikaro. Staiga apėmė toks ilgesys, net supykino.
Kai atsimerkiau jis jau buvo apie mane užmiršęs. Metodiškai ėmė po vieną žuvėdros plunksna, ir nė nevirpteldamas kišo sau po oda tarp menčių. Pasijutau, lyg žiūrėčiau į ką tai neleistino: besimylintį, besišlapinantį ar vemiantį. Tyliai tyliai traukiausi nuo Ikaro – žinojau, daugiau niekada nebūsiu šioje pakrantėje, niekada nebelankysiu piemens filosofo, pažeminusio mane savo neperprantamumu, turinčiu galvoje degančias saules, kurių aš nematau. Taip nevertinančio savo kūno – vienintelės man prieinamos realybės. Bėgau beveik nebeliesdama žemės, kai jis sušuko
- Ateisi? Ateik, jei nori – įterpė lyg atsiprašinėdamas, tau patiks, bus įdomu...
- Kur ateisiu?
- Tryliktąją mėnesio dieną, pusiaudienį, čia – aš skrisiu.
- Ateisiu...
2003-09-08 11:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 33 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-19 14:41
Tylusis monstras
Pralinksmino. Įdomiai sužaista. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 10:57
aš o ka
'- Tu tapsi luošys.
- Aha, aš skrisiu...'
Guce. Guce... :)
Wow.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-04 19:48
KNX
KNX
žvengiu iki pamėlynavimo :D nes ašarų seniai nebėra, nei tikėjimo, nei vilties, nei sparnų. tik pagarbi meilė :)

p.s. Sauliau, a Sauliau, (s)krisk greičiau...

/////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-01 04:42
vagabundo
Tu klausi, ar aš esu tas kas esu? Tu turi pati tai nuspręsti.
Koks mano vardas? Tu žinai mano vardą.
Ar mano knyga įdomi? Ar ją verta skaityti iki galo?
Tai turi nuspręsti Tu pati, skaitydama ją.
Aš neturiu nė vieno didelio rando (jei žvelgsi į mano kūną).
Aš visas nusėtas randais, tik jie nebjauroja mano veido.
Aš buvau užkopęs į kalnus, jaučiausi lyg būčiau Dievas.
Kristi nėra skausminga, skausminga suvokti kad nukritai.
Žmogus taip sutvertas, jam būdinga tikėti, turėti viltį.
Todėl tikiu, jog, gal būt, pačioj Ararato papėdėj, 
tarp pievos laukinių gėlių,
laikysim viens kitą už rankų ir eisim smėlėtu taku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-10-02 16:40
SonkeK
Noreciau daugiau Ikaro kuno aprasymo. O visos slikstybes aprasytos per daug vaizdziai, siek tiek supykino. Kurinio mintis gera, bet su liudesiu turiu pripazinti, kad gimes sliauzioti niekada neskraidys! Ir tai varo i eiline deprsija. (Apskritai ruduo man - didysis depresijos laikmetis). Linkejimai! Sekmes!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-16 08:44
Alius Gauriškis
paaiškinsiu, kaip aš balsuoju (kai iš vis balsuoju, nes pagalvoju, kad reiketų nebalsuoti, tik komentuoti): 5 - kai kūrinys sukrečia, 4 - kai jis patinka, 3-neblogas, sklandus, yra nauja mintis kokia nors... ir t.t... Taip elgiantis norėtųsi netgi 10balės sistemos. Šitam Tavo kūriniui duočiau 4,50... t.y. 9balus. Kaip ne kartą sakė viena skruzdėlė - kritika visada yra neobjektyvi, persunkta asmeninėmis kritiko vertybėmis.
Kas man patiko? Kad sulaužei stereotipą, kur sparnai buvo iš kvepiančio vaško ir baltų plunksnų, švaručiai, gražučiai... Kad parodei, kaip išoriškai purviname Ikaro pasaulio viduje ėri nesuprantamos saulės. Geras kūrinys, yra naujų požiūrių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-15 18:06
Alius Gauriškis
hmmm. ////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-15 18:06
Alius Gauriškis
aha, Tavo stilius. Nei pakelia į begalybes, nei tėškia į dumblus, bet atsuka veida į ką nors gyvo, mąstančio ir kviečia... ar kviečia?
kur kviečia? ką sako? kodėl kviečia?
Įdomiai čia apie saules Ikaro galvoje... 
aha, kodėl įdomiai? kur kiti nuėjo? kas jie? ar aš gyvas? o ar protingas? /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 16:20
Haldir
Super :) "gucinis" stilius :) meistiriskai. dieviskai :))
Kaip cia dar pagirti... hmm... nu uztex :)
/////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 10:20
KA
KA
Kolei kas - pats brandžiausias tavo darbas. Lauksiu daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-08 16:30
Domas
Štai, gerbiamieji, pasimokykie, kaip reikia rašyti kūrinį filosofine tema...;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-08 16:07
Leta
As nemelage, bet ji palaikau, duodu antra tiek!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-08 12:39
makalojus
labai gerai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-08 12:04
melagis
hmm...geras...kurinys...
tokiems komentaru nereikia.duociau ir visa 100. /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą