Vengriškų vynuogių kvapas pro tavo raudoną suknelę
Sunkiasi klykdamas.
Visus Budapešto ištvirkusius asilus žadina.
Ir gena vingiuotais takais iš proto išėjusius kailius
Į dailią nekantrią įsirpusią pozą.
Ir aš kaip beprotis šaukiu:
Kreivas kelias - asilo kelias!
Tiesiai į tavo akis atėjau!
Ir kūnu iš virpančios suknios vyną išspaudžiu.