Rankų, kojų panagėse susikūrė lauželiai
Ir savaičių greičiu plinta aukštyn,
Link širdies
Susiviję į didelį ugnies kamuolį,
Aštriomis, ne poetiškomis briaunomis,
Nes keli pavasariai išdraskė rimus,
Balsių pajutimus ir pritemdė žvilgsnį.
Ant galvos užmauta kojinė-
Plėšikė ir žudikė pati sau.
Konvulsijos, tremoras- žadintuvo spyruoklėse.
Maži balti kiaušinėliai sušoka iš akiduobių,
Tiek daug prisižiūrėję ir sapnų ir kelionių.
Kaimynai stebisi- galvoje prikimšta svogūnų
Lukštų, pagal senovinį paprotį.