(vėl apie vilkus)
Tamsa begaline, sakyk savo vardą,
Nes bus vėlu, tvyksteli mintis,
Ar galima prarasti daugiau,
Negu begalinę tylą džiūstančių
Upių, pakrantėse šnara nendrės,
Kas gali išgydyti nuo egzistavimo,
Kol niūrus išblaivėjimas užrakina
Spalvotus kambarius skaudžiai gražius,
Paskutinį kartą sujudėjus chaosui
Susideda tvarkingai stiklo karoliukai,
Tolsta vilkų žibančios akys -----
Užklupę protingi žmonės teranda
Pilkas dukes, nubyrėjus auksui.


ruduo







