Nuimk karūną elgetai

Sakė visi – pavirsti paukščiu gali,
Jeigu duonos kąsnį, dailią moters ranką,
Ar dar ką nors brangaus svajonėj atrandi

Tai sužinojęs didis karalius
Iškeitė pilį, ir pusę pasaulio
Į rūkstančią gatvę
Kur damos ten – katės.

Pavirto svajone palangės
Raudonais padėklais
Nešamos žuvys
Iš šniokščiančio krioklio jaunystės

Sparnų tik nejuto karalius didysis
Baltuojančioj saujoj karūną pamiršęs
Palikti svajone prie durų namų slenksčio
Elgetai mantija pečius slegia – - -

Pakilti negali