Kūnas dvelkė maloniu aromatu, plaukai, lyg išplauti kaštono piene, kvepėjo mistika. Švelnios lūpos žydėjo žavinga šypsena, drėgnų akių spindesys kerėjo ir atrodė tyli, bedugnė versmė. Kylanti virš ežero saulė švelniu spindulio raudoniu išryškino visą jos kerėjimą ir niekada ji nebuvo tokia nuostabi, kaip šitą rytą.
Ir mane staiga apėmė tikrai nesuprantama būsena, gal greičiau nežinoma jėga, kad aš vos susivaldžiau, nors labai norėjau ją surakinti savo glėbyje. Aš lyg įpuoliau į transą, į kažkokį pusiau apsunkimą - saldu ir kartu kankinanti.
Bet vis tik protas man kuždėjo, kad tai tik audringas spalvų žaismas. Ir viskas susipynė į vientisą reginį. Stebuklingu grožiu ir išmintimi spindėjo jos veidas ir akys.
Ji buvo lyg miško deivė.
Ir kaip tokios galima nemylėti!..