Leisk...

Paliesti leiski Tavi žvilgsnį -
Ne pirštais, lūpom, o mintim...
Sugauti Tavo sielos tylų aidą -
Ne rankomis, o virpančia širdim...


Tu taip esi toli ir štai - jaučiu... esi čia pat...
Mažytis saulės spindulys, pažadinęs rytojų...
Leisk tyliai Tau negirdint man prabilt -
Ne žodžiais, o jausmais, keliaujančiais į rojų...


Išgirsti leiski Tavo balsą -
Dainuojantį miškais, laukų gėlėm...
Ištarti leisk nebyliai Tavo vardą -
Klajojantį nakčia su spindinčiom žvaigždėm...


Beribėjė akių gelmėj nuskęsti leiski,
Ištirpti nebūty - kaip sniegas po žiemos...
Pamiršus - skausmą, netektį ir baimę -
Mana širdis paukščiu tenuplasnos!...