Rašyk
Eilės (79304)
Fantastika (2346)
Esė (1606)
Proza (11100)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jie žiūri į besikeičiančias formas
kol užhipnotizuoja mintis
kol ausyse skamba
tik-jūra
ir nugara ima ristis
šiluma

skleidžia šviesą
kaip jonvabaliai
ir ugniniais delnais
matuoja atstumus
iki kito
sugijimo

nors iš ryto
nepamena
ar tikrai vakare
taip
skaudėjo.

Hipnozės metu
pamiršta saulėtekį
(užsimerkę
smerkia
tamsą) -

šermukšniais
atplėšia
akis
kai būna vėl sutemę.

Jie semia lietų
nes trūksta vietų
saulėkaitai
ir sapnams
(ten nėra džiovintuvų).

Tyliai skleidžia šviesą
išbraidę savo tiesą
iki pirštų galų

nugludinę akmenis
iki siūlų kamuolių

mėto juos
kaip išsvajotus
saulės spindulius

ir stengias
kaskart
pagaut
kuo tiksliau

-

puikiausia
jei randa pradžią-

užhipnotizuoja mintis

kol ausyse vėl skamba

-JŪRA-

tik tada pamiršta
kaip vakarais
ima skaudėti.

Lyg per rėtį-
su kiekvienu
vis mažiau dusliu
širdies dūžiu
iškrinta
visas sunkumas-

bangomūšoj
lieka tik jonvabaliai
ir mintys dėžutėse tyliai

paskandinamos –

tikslas pasiektas.
2009-04-05 23:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-06 22:26
dėdė kurmis
Man patiko. Tiesa, tekstas gali būti žymiai geresnis. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-06 10:41
Kirvoboica
"jie visada atranda pradžią
nepametę nė smiltelės
nors dangumi plaukia baltos
kopų viršūnės
imanytų - dangų baltai nudažę
atradę ir kelią
per širdies dūžius suveltus
aiškiai
sugaudytų
įsisūrėjusius saulėje kūnus,.."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą