nuovargis
žaidė
įdūręs į raumenį
tiką
o aš skubėjau
be reikalo
numegzti
naują šilko giją
tarp mūsų bemiegių
poilsio valandų
jau trečia diena
kaip visur atgyja
tavo veido atspindžiai
saules šypsniu
... ir pametęs žodį
skaudžiuoju nuobodulį
į besislenkančią valandą
laukdamas tavo žinutės