Pavasaris šis – šaltas ir vėlyvas.
Sakyk, kodėl sulaukus jo džiaugies?
Dar neliepsnoja pumpurai alyvos. –
Į saulę žiūri, laukdami ugnies.
Pavasaris šis – trumpas tarsi burtas.
Jis sužavi nebūtais pažadais.
Nuo liaupsių, čiulbesio, dainų apkurtęs,
Apmėtys žemę obelų žiedais.
Jisai be galo atviras ir mielas,
Kada su sauja gaudo plaštakes,
Upelio vingiais raitosi per pievas,
Kaštonams įkelia baltas žvakes.
Dabar jis – šaltas, skaudžiai abejingas,
Ne toks kaip buvę iki jo kiti,
Lyg būtų sužeistas ar nelaimingas...
Tai kam gi, kam tu jį artyn kvieti?
2009-04-22 12:41
Jei turėčiau 16 metų, tikrai būčiau priblokšta.
Dabar nėra kur minčių paganyti ***6
2009-04-19 09:57
10 - kaip man patinka tai, kaip rašot! jėga.
2009-04-18 21:23
Konkursinis įvertinimas: 8
2009-04-05 15:32
paskutinis stulpelis labai patiko.liuks
2009-04-04 21:21
O man patiko, tokių gražių žodelių pririnkai... Gera pas tave užbėgus.
2009-04-03 10:19
tiesmukų tiesmukiausias - toks labai būtuoju laiku.
2009-04-02 22:27
O kaip nekviesti jo, kuomet alyvos, obelys, kaštonai, žmonės trokšta jo ir dairosi į dangų. AŠ jį kviečiu ne tik į gamtą, bet ir į širdį.
2009-04-02 22:08
Tenka pripažinti, kad mįslingas NSO ir eilių konstrukcija, tiksliau pats konstruktažas. vyksmas. Skaitau ir randu tokių pat priebalsių seriją kokiame stulpelyje, akustiškai aidi. stebiuos.
Jooo, pavasario auros įkvepiam, viens du.
A ko taip paskutiniam stulpelyje "jis, jo, jį" pasipylė? Kol susigaudau, lyg nieko, bet ką žinot gali.