Aš lapas – tik praeito rudens
tarp šių pavasrinių šiukšlių,
turbūt supūdyt būtį buvę daug lengviau,
kad pažeme vaidentis nebeleistum!?
rūdyju,
kasdien kur prirūdyju ..
naktim išgedusias skyles
purendamas kryžiuoju,
dar laukiu ..
nueinančio rudens,
kada lengvai į jį įsikabinsiu
ir niekeno negyslinėjamas
išEisiu.