Rašyk
Eilės (78462)
Fantastika (2314)
Esė (1562)
Proza (10959)
Vaikams (2723)
Slam (81)
English (1196)
Po polsku (373)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kiekvienąkart, vos pažvelgus į gelsvai nublukusią nuo laiko fotografiją, per kūną dygliais nubėgdavo sotus šiurpulys. Sėdėdavau valandų valandas, šlaunimis patylomis nutįsdavo vakaro šešėliai, gaurais išlindę iš palangės krašto, motina kviesdavo vakarienės.

Tylomis atsisėsdavau, aliuminiu šaukštu pakabindavau bulvių košės, jusdavau tėvo šnopavimą visai čia pat. Motina negrabiais judesiais laužydavo duoną, į ją žiūrėdama lyg į fotografiją savos vaikystės, kuomet teko pabėgti.

- Šįkart pakaks, labai prašau.

Pasisukau į motinos pusę. Jos veidu tekėjo ašaros. Nieko nejutau, tik nustebimą, kuris lyg dygliuotas padaras perbrido mano pilvą.

- Kas tau? - paklausiau. Vos vos girdimai, lyg bijodamas, kad tėvas išgirs, nors nebijojau. Nuo 12 metų.

Ji nieko neatsakė. Žiūrėjo į tėvą, vėliau pakilo, paėmė į rankas prikaistuvį, įžiebė ugnį.

- Tavo fotografija. Sakyk, iš kur ją gavai?

Kažkas peiliu atriekė didžiulį gabalą švininės tylos. Duonos trupiniai pabiro ant medinės aslos.

- Tylėsi?

Jaučiausi išduotas.

- Atsakyk tėvui, Juri. - motina neatsisuko.

Pasaulis už medinių langų grotų atrodė lyg tiršta, garuojanti lavos masė. Išėjau į kiemą, atsisėdau ant akmens. Paskui mane atsekė katė, kątik pagimdžiusi tris mažyčius, aklus katinukus. Iš būdos namo tarpuvartėje į mus žvelgė atšiaurus šuns snukis.

Tą fotografija, kuri tapo populiari mūsų šeimos lūpose šiądien, radau tarp motinos daiktų. Mačiau ją ir ankščiau, tačiau nieko nesupratau.
Sutikau jį, kalbėjomės. Motina žinojo, kad man tai svarbu.
Šnekėjomės tuomet tarpuvartėje, nežinojau, teks išeiti, ar pasilikti. Likau.

Grįžau vidun. Įsijungiau radijo tašką, iš stalčiaus išsiėmiau gelsvą nuotrauką. Iš jos į mane pažvelgė jaunas berniukas, augalotais pečiais ir švelniom akim, grakščia antakių linija.

...

- Tėvas mane, jog sudegino viską. - staiga išgirdau motiną tariant.
Po pusryčių mudvi skalbėme patalynę sodo gale, kur niekas mums netrukdė, kur vėjai blaškėsi laisviau, kur baltos paklodės supdavosi lyg vėjavaikės vėjyje ir lėkdavo paskui savas svajones už daubos ir dviejų kalnelių miško paunksmėje. Čia ir mūsų su motina pokalbiai būdavo artimesni.

- Man nesvarbu. Aš nesigailiu nieko, mama, girdi? Nieko. Tiesiog noriu prisiminti, kas aš buvau. - šiek tiek širstelėjau.

Neieškojau to, ką radau tarp motinos daiktų, tiesiog atsitiko taip. O dabar ir vėl turime prisiminti praeitį. Dažnai galvoju, jog tėvas joje ir pasiliko, o motina, įsipynusi savo svajonėse nebežino, ar viską suvokia pažodžiui, ką jai gyvenimas byloja.

Tąkart, kuomet tėvas mane užtiko besipjaustantį šlaunis, primušė taip, jog nejaučiau, iš kur teka kraujas iki pačių kojų pirštų galiukų. Tačiau man palengvėjo. Buvau dėkingas. O motina nežinojo, kaip elgtis. Pastovėjo tarpduryje, beprasmiškai raudojo, aš gulėjau ir tylėjau. Galėjo atnešti šilto, drungno vandens žaizdoms nuplauti.
Tėvas sukniubo šalimais manęs ir tylėjo, kaip ir aš. Paskui atsistojo, atnešė vandens. Atsigėriau. Palengvėjo.

O po to sekė du metai tylos. Šilkinės suknelės, kur jūs? kur jūs esate, lyg paukščiai, besisupę ant šakų mano svajonėse...? Nuskridote, į šiltus kraštus, į šiltus, kur lapijoje galite pasislėpti ir nebijoti.

Kur jūs, bateliai, puskojinaitės, akių šešėliai...? Krosnies ugnyje išnykote, į dulkes pavirtote, kaip ir mano svajonės, kaip ir mano vaikystės žaislai su ramunių žiedlapiais.

Nedrįsau, bijojau, nenorėjau išeiti. Neturėjau kur, lengviausia ištarti. Motinos glėbyje aprimdavau. Man augo plaukai.

Ėjau į aštuntąją klasę. Mokyklos parodai atnešiau šeimos fotografiją. Motina nurausvintais skruostikauliais, lyg miestietė, įsitaisiusi po elegantišku skėtuku ir sėstelėjusi į krėslą, parankėn įkibusi tėvo pašonėn, lyg puošmena tarp riestų, šiurkščių ūsų ir pilko švarko atlapų. Lyg pergalės plunksna tėvo rankose, trofėjus. Ir mažas nusmurgęs vaikiūkštis, su berniukiško dydžio batais, su berniukiškomis trumpikėmis ir pirštų galiukais, su minkštomis lūpomis ir švelniais veido bruožais. Lyg šermukšnis nuraudęs.

Pasilikau. Neišėjau, nors aš nebesu aš. Po dviejų metų griausmingos tylos, nuėjau pas tėvą, parklupau ir ištariau viena, nors troškau kita:

- bus taip, kaip prasidėjo. Taip, tėve, aš nie Dievas, kad keisčiau jo kūrinius.

Tėvas sunaikino viską, kas buvo iki to įvykio, kai aptiko mane besipjaustančią genitalijas.

Teturiu tik šią fotografiją, berniuko ilgais plaukais, motinos iš dešinės, tėvo iš kairės.
O mes gyvename dviese.
Ša... tyliau, spurdėk tyliau, kad niekad, girdi, niekad niekas tavęs neišgirstų...

Veidrodėlį paslėpiau po medinės aslos lenta.
2009-04-01 03:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-11 14:26
pilkė
Labai patiko. Čia visi apie lytį klausia. Viskas čia gerai kaip yra, taip ir turi būti! Šaunu.
Letenų nebeturiu,
antspauduoju kuokeliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-12 19:17
Kirais
Puikus. Bravo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-05-08 15:42
fantomo
man sunku pasakyti dabar net...
labai geras darbas. negalėjau atsitrauti. tiesiog.. jau supratau kokia situacija, bet pats rašymo stilius palaiko įtampą, neleidžia net mintim nukrypt. na super!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-17 22:24
geriopasaka
šiaip darbas tikrai vertas pagyrų tik šiek tiek painoka..ypač įstrigo "Kažkas peiliu atriekė didžiulį gabalą švininės tylos"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-13 16:51
vėjas gluosniuose
prikaustantis dėmesį tekstas. sunkus. tikrai turi svorį. skaičiau keletą kartų, norint jausti, reikia patekti į tą pasaulį, įsižiūrėti į detales, tik tada imi suprasti.. pagirtinas darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-12 00:00
Arbatinukas Vėl
tai pala, nuotraukoje - berniukas, pasakotojas esamajame laike - irgi berniukas (Juris), iš kur tos suknelės? kada jos buvo? gaunas taip, kad gimė berniukas, po to bandė patapt mergaite, o po to vėl apsiprato ir liko berniuku? kodėl tada ta nuotrauka tokia svarbi (jei jis berniukas joje). aš nesupratau. autoriau, būk geras, paaiškink. buvo įdomu skaityti, tad tikrai norėčiau suprast, koks velnias vyksta su tuo subjektu ir kokios jis lyties :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-09 22:12
abcdefghh
torrraa
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-09 22:12
abcdefghh
Garbanaute, neįsiskaitei į tekstą, jeigu užduoti klausimą "jis ar ji", "vyro ar moters pozicija'.
na. iš tikrųjų uma/ax teisi dėl sentimentalumo, bet čia labiau ne dėl paties teksto, o dėl paties lietuvių prozos rašymo būdo - mes niekaip neatsikratome to "proziškos eilės" ir "poeziška proza" etiketės. na iki kokio m.krugerio toloka, bet tekstas neblogas. seniai skaičiau prozą. reikės tamstą pasekti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-04 21:07
ax
ax


"O po to sekė du metai tylos. Šilkinės suknelės, kur jūs?"
Žinai, o aš turbūt dar labiau kapočiau sakinius, nuimčiau būdvardžius (švininę, mažyčius...)
Tekstas pakankamai žiaurus, todėl kuo mažiau norisi sentimentalumo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-02 23:15
Si bilė Sibire
labiausiai patinka sakinys. metonimija, paprasta, aiški, stipri, kerta kaip tyla iš tavo teksto. du metus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-02 22:03
Avoir
Begemotas ne i ta bala pataike, kche kche :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-02 21:57
begemotas
apie fotografijas niekas nerašė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-02 19:47
Avoir
Svoloc,

as rasydamas visuomet stengiuosi, kad liktu iki galo neaisku, ar snekama butent apie tai, apie ka snekama. Skaitanciojo individuali interpretacija - raktas i teisinga kurinio supratima.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-02 10:42
Svoloč
Truputį man liko neaišku - čia kažkas apie lyties keitimą arba tiksliau persikūnijimą iš vienos lyties į kitą? Tuomet reikėjo šiek tiek tiksliau kažkur tai išrašyti arba tik man durnam taip pasirodė, be to, galima buvo užgriebti ir tokio elgesio motyvus, priežastis arba gal aš vėl durnas nepastebėjau, žodžiu, man durnam kažko trūko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-01 21:58
Varniukė
šiurpoka, nežinau ar supratau teisingai...
kažkodėl nujaučiu, kad tęsinio tai nebus...
bet darbas vertas dėmesio, o autoriui linkiu daugiau laisvės mintis verčiant raidžių dėlione :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-01 11:40
Exmortis
įdomu. 3. Lauksiu tęsinio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-01 04:03
Irmantė Baltoji
Stiprokai :)
Tik nesuprantu, vienur rasai is vyro pozicijos, kitur is moters. Tai nesuprantu-pagrindinis veikejas jis ar ji?
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą