Ir vėl liūdžiu... Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nežinau dėl ko. Žinau... Tik nežinau, kodėl taip nutiko. Gal aš ką ne taip dariau... Nežinau, tu nepasakei. Tu, apskritai nieko nepasakei. Tu tik dingai, tarsi niekada nė nebūtumei buvęs. Galbūt tai ir yra sunkiausia...
Nežinau, koks jausmas manyje stipresnis: ar liūdesys, ar apmaudas, ar pyktis, ar pavydas, ar ilgesys...
Nesuvokiu... Tu palaukei kol pamilsiu, ir tada išnykai tarytum mėnulis, rytui atėjus. Žinai, pradžioje pykau, vėliau atleidau, bet vis tiek nežinojau, ar norėčiau, kad grįžtum. Dabar tik myliu tave. Dabar nė nedvejoju - norėčiau, tik jeigu tu to panorėtum... Deja, iš tavęs sklinda
tik šalta tyla...
Tyliu ir aš, tik širdis niekaip nenutyla. Laikas nutildo viską - nutildys ir ją. Tik kol kas....
Nebematau nieko. Ašaros susikaupė...