Nei aš

Kampuoto horizonto fone matau katę,
Ant konteinerio ramiai sau miegančią,
Norėčiau į ją paleisti strėlę kam laimingesnė nei aš.

Nei aš kursai Dievą tiki
Ir kaip vergas meldžia atleidimo,
Kursai idealą sugalvojo ir dėl jo kankinas.
Iš vandenyno išbristų, bet baloj paskęstų.
Žemę nupieštų, bet savęs nerastų.

Iš tikrųjų norėčiau į ją paleisti strėlę,
Kad kaip bumerangas sugrįžtu.